Kuras brangsta, bet norisi įsigyti automobilį, kuris būtų ir dinamiškas, ir ekonomiškas. Nieko nėra neįmanoma. Panašu, kad dyzeliniai varikliai yra sportiškų hečbekų ateitis. Naftos produktus ryjantiems vidaus degimo varikliams artėja galas, ir visas likęs laikas, atrodo, priklauso dyzeliniams varikliams. Neatsitiktinai ir bandytą „karštąjį“ „Seat Leon FR“ varo turbodyzelinis motoras.

Išskirtinis egzempliorius

Tai ne pirmas sportinis hečbekas, kurio ratus suka turbodyzelinis variklis. Tai netgi nėra pirmas tokios komplektacijos „Seat Leon“. Jis išsiskiria tuo, kad C segmente tokių modelių daugiau nėra. Sakydamas „tokių“, aš noriu pabrėžti „Leon FR“ komplektaciją. Turbodyzelinis variklis, sportinė pakaba, agresyvesnis išorės dizainas, prie automobilio „charakterio“ priderintas salonas ir dar... „Leon FR“ turi ne trejas, kaip įprasta galingesnėms kitų gamintojų modifikacijoms, o penkerias duris. Nepaisant to, kad statistiškai automobilyje važiuoja tik 1,3 žmogaus, penkerios durys visada yra daug patogiau nei trejos. Reikia pasakyti, kad šis modelis gali būti komplektuojamas ir su benzininiu 2,0 l darbo tūrio, 200 AG TFSI varikliu. Lietuvoje, kur patys mėgstamiausi yra trimis raidėmis , t. y. TDI , „paženklinti“ modeliai, tikimasi, jog daugiau norinčiųjų atsiras įsigyti ir dyzelinę „Seat Leon FR“ versiją. Žvelgdami į pagrindinių „Leon FR“ konkurentų sąrašą, nerasite nė vieno, turinčio dyzelinį variklį ir penkerias duris. „Renault Megane Sport dCi“, kuris buvo pradėtas pardavinėti balandžio 11 dieną Prancūzijoje, gali būti vienintelis konkurentas.

Tikras sportinis modelis

„Seat Leon“ – turbūt vienas nefotogeniškiausių modelių iš visų šiuo metu pasaulyje gaminamų automobilių. Galbūt dėl to kaltos neįprastos jo proporcijos: trumpas priekis, siauri šoniniai langai, daug skirtingų formų erdvinių paviršių ir jokių griežtų linijų. Tad fotografui yra labai sunku „pagauti“ automobilį taip, kad nuotraukoje jis atrodytų puikiai ir įspūdingai. „Leon FR“ versija nuo kitų „Leon“ labiausiai išsiskiria platesnėmis oro įsiurbimo angomis ir išskirtinio dizaino lengvojo lydinio ratlankiais. Manyčiau, šie ratlankiai yra vieni originaliausių ir gražiausių, kokius man teko matyti pastaruoju metu. Didžiausias „Leon FR“ privalumas yra jo gebėjimas neišduoti, kad po išoriniu apvalkalu slepiasi „Volkswagen Golf V“! Nors niekas tiksliai nesuskaičiavo, kiek bendrų detalių turi šie modeliai-„pusbroliai“, faktas yra toks – „Leon“ yra ispaniškas „Golf“ variantas. Taigi „Seat Leon“ yra idealus pasirinkimas prisiekusiems niekada nevairuoti modelio, kurio pagaminta jau 25 milijonai, bet norintiems tos kokybės, kokią suteikia „Volkswagen“ superhitas.

Vokiškai kokybiškas automobilio salonas

Nesitikėkite odos ar itin kokybiškos plastmasės už automobilį sumokėję 83 734 litų. Plastikines detales liesti malonu, patraukliai atrodo priekinio panelio šachmatinis raštas. Priekaištų dėl išvaizdos ir medžiagų kokybės galima pasakyti labiausiai į akis kritusioms detalėms. Pirmiausia – centrinė konsolė. Mygtukų nedaug, ir tai pagirtina, tačiau neaišku, kodėl konsolė tokia didelė. Ar dėl to, kad ten būtų galima išdėstyti antra tiek jungiklių? Siauresnė centrinė konsolė būtų palikusi daugiau vietos dešiniajai vairuotojo kojai ir sustiprintų salono erdvumo įspūdį. Dabar ji labai pastebima, o žalsvai pilka spalva atrodo bjaurokai. Be to, korpusas, dengiantis centrinio tunelio dalį tarp vairuotojo ir keleivio, yra keistos, įmantrios formos ir, iškilęs galinių sėdynių link, primena balną. Jis gadina bendrąjį interjero vaizdą ir atrodo tarsi perkeltas iš kažkokio kito automobilio.

Daiktadėžių, smulkmenoms susidėti, „Leon FR“ trūksta. Dėtuvė pernelyg maža. Ertmių yra priekinėse durelėse, o galinėse – ne. Sėdintiesiems gale daiktus tenka dėti į kišenes priekinių sėdynių nugarėlėse, o kavos puodelių dėklais dalytis su sėdinčiaisiais priekyje. Tiesa, jie turi kur įdėti kompaktines plokšteles. Geriausia šiame automobilyje būti vairuotoju – atskiras puodelio dėklas, ertmė po centrine konsole mobiliajam telefonui arba akiniams ir stalčius po sėdyne. Gamintojas teigia, jog „Leon FR“ bagažinės tūris yra 341 litras, bet visą ją išnaudoti pavyktų nebent vežant vandenį arba smėlį. Dėl „apvalių modelio formų“ šis tūris – labai įmantrios konfigūracijos, tad patalpinti didelę dėžę į bagažinę gali atrodyti neįmanoma užduotis.

O dabar apie maloniausius dalykus! Pats geriausias salono elementas – vairo ratas. Sportinio stiliaus modelyje tai ypač svarbi detalė. „Leon FR“ vairas toks, kokio ir norėtųsi: nedidelio skersmens, aptrauktas oda, kuri šonuose – perforuota, apačioje „FR“ pažymėjimas. Priekinės sėdynės puikiai prilaiko sėdinčiuosius iš šonų.

Lengva ir malonu vairuoti

Įsitaisyti šiame automobilyje galima gana patogiai. Reguliuojamas vairo kolonėlės padėties aukštis bei atstumas nuo vairuotojo, didelė sėdynės eiga pirmyn-atgal ir aukštyn-žemyn. Pakelti sėdynę, manau, tikrai norės vidutinio ūgio ir mažesni vairuotojai: dėl savito „Leon“ dizaino, sėdynei, esant apatinėje padėtyje, šoninio lango apatinė briauna bus maždaug pečių lygyje. Tai nėra nei įprasta, nei labai jauki padėtis, ypač vairuojant mieste. Savo techninėmis charakteristikomis dyzeliniai varikliai jau seniai pasivijo benzininius, o kai kuriais aspektais juos lenkia. Tačiau turbūt dar negreitai užvedamo motoro garsas primins sportinį automobilį. Taip yra ir su „Leon FR“: užvedimas yra pats ryškiausias momentas, kai puikiai supranti, jog vairuosi TDI. Tai joks trūkumas įprastam hečbekui, bet perkant sportinį modelį, nesinori, kad kiekvieno važiavimo pradžia primintų kurį nors iš „Volkswagen“ korporacijos modelių, pavyzdžiui, „Vokswagen Passat 1,9 TDI“. Šešių laipsnių pavarų dėžė veikia be priekaištų. Pavaros jungiasi taip sklandžiai, kad susidaro įspūdis, jog problemų nekiltų ir tam, kuris matė, kaip tai daroma, bet pats to dar nebuvo neišbandęs. Sankaba – agresyvoka, reikia nepražiopsoti diskų susijungimo momento, kuris įvyksta vėlokai. Kalbant apie variklį, galima pasakyti, kad jaučiamas gerą įsibėgėjimą užtikrinantis didelis sukimo momentas (350 Nm, nuo 1800 aps./min.), bet didelio greičio viena pavara pasiekti nepavyks, o tai byloja apie galios trūkumą (170 AG, esant 4200 aps./min.). Vos tik pajudėjęs, o tiksliau tariant, pabandęs sustoti, įsitikini, jog „Leon FR“ stabdžiai – įspūdingi. Tiesa, jie veikia pagal principą: „Kiek paspausi, tiek ir gausi.“ Taigi reikia priprasti „dozuoti jėgą“ ir smarkiai nespausti pedalo, mat galima sudaryti avarinę situaciją. Vairuojant šį automobilį, niekada neteks pamiršti, kad jo pakaba sportinė. Gamintojo teigimu, spyruoklių standumas padidintas maždaug 12 %, o amortizatoriai buvo specialiai reguliuojami „FR“ versijai. Taip pat buvo pritaikyti masyvesni stabilizatorių strypai: priekinio skersmuo yra 23,6 mm, o galinio – 21,7 milimetrai. Rezultatas – standi sportinė pakaba, neleidžianti kėbului pasvirti posūkiuose. Šis modelis tikrai nėra komfortiškas ir kartais gali gerokai pakratyti. „Seat Leon FR“ vairavimas primena važiavimą dviračiu – vairuoti taip paprasta ir malonu, jog norisi važiuoti greitai, bet vengti kelio nelygumų ir duobių. Kitaip nei dviratis, „Leon FR“ turi atbulinę pavarą, tačiau dėl siaurėjančių šoninių langų, didelių galinių statramsčių ir mažo galinio stiklo matomumas atgal yra labai prastas. Važiuojant dideliu greičiu, išryškėja dar vienas „Seat“ trūkumas – tai nepakankama garso izoliacija. Bendras variklio darbo, oro pasipriešinimo ir padangų sąlyčio su kelio danga keliamas triukšmas, greičiui didėjant, vis labiau erzina. Kaip ir kiti gamintojai, „Seat“ naudojasi tuo, kad šiuolaikiniuose automobiliuose montuojama galinga garso aparatūra, ir niekas nevairuoja tyloje. Nors sėdynės atrodo kietokos, tačiau ir po ilgesnės kelionės kūnas nejautė jokio nuovargio.

Devynis kartus pagalvok

Sakoma, kad prieš ką nors darant, reikia gerai pagalvoti. Jei tarsime, kad prieš perkant hečbeką derėtų tris kartus pagalvoti, tai svarstant galimybę įsigyti „Leon FR“, reikia elgtis taip, kaip sakoma toje patarlėje: „Devynis kartus pamatuok, dešimtą – pjauk.“ Šis modelis yra keturratis reklaminio šūkio „du viename“ variantas. Viena vertus, jis turi viską, ko reikia įprastam šeimyniniam hečbekui, t. y. patrauklų išorės dizainą, penkerias duris, bagažinę, turbodyzelinį variklį ir yra lengvai valdomas. Kita vertus, „Leon FR“ turi ir sportinio modelio bruožų: agresyvų priekinės dalies dizainą, įspūdingus lengvojo lydinio ratlankius, sportines sėdynes, vairą, pavarų perjungimo svirtį, baltą prietaisų skydelio skalių foną, pasižymi dinamišku važiavimu, užtikrinančiu variklį ir standžią sportinę pakabą. Greičio mėgėjams pakaba neturėtų būti didelis trūkumas, o praktiškus žmones turėtų vilioti 6,0 l 100-ui kilometrų vidutinės kuro sąnaudos. Tiesa, bandomojo važiavimo metu jos siekė 7,2 l/100 km, bet tai greičiau yra neprotingo vairavimo padariniai. Norintiesiems daugiau sportiškumo, o ne praktiškumo, geriau rinktis benzininius variklius, kurie yra galingesni ir gyvesni, nes „mėgsta“ didesnius apsisukimus. Grįžtant prie pakabos temos, taip ir norisi pasakyti: „Ne Lietuvos keliais tokiu automobiliu važinėti.“ Deja, bet tai tiesa...

Už:

patraukli išvaizda, patogios sportinės sėdynės,

„toks, koks ir turi būti“ vairas, didelis variklio sukimo momentas,

sklandžiai jungiamos mechaninės pavarų dėžės pavaros,

nedidelės vidutinės kuro sąnaudos,

standi sportinė pakaba (greičio mėgėjams).

Prieš:

detalės, gadinančios interjerą,

prastas matomumas važiuojant atgal,

daiktadėžių stoka,

nepakankama garso izoliacija,

standi sportinė pakaba (racionaliems vairuotojams).

Išvada:

„Seat Leon FR“ – „dvilypis“ automobilis: ekonomiškas ir galingas, sportiškas ir praktiškas.

Foto albumas