FIAT - masiškiausias automobilių gamintojas Italijoje. Per šimtametę firmos istoriją buvo pagaminta daugybė įvairių ir įdomių modelių. Vieni iš jų buvo itin populiarūs ir žinomi, o kiti nepaliko jokio žymesnio pėdsako.

Nuo seno šis firma garsėja kaip nedidelių automobilių gamintoja. Prisiminkime kad ir legendinį FIAT 127… Na, ir šiandien gaminami mažieji "Seicento" bei "Punto" nesiskundžia dėmesio stoka. Itin pastarasis. Praėjusiais metais Europoje, savo klasėje, pagal populiarumą tai buvo antras - trečias automobilis. 1999m., per pirmuosius 6 mėnesius, net 330 tūkstančių pirkėjų išreiškė norą įsigyti šį "italą". Apie gerą reputaciją liudija ir kitas skaičius - iš viso parduoti maždaug 3 milijonai "taškelių" ("punto" ital. - "taškas"). Tačiau įdomiausia tai, kad - nepaisant didžiulio populiarumo - nuspręsta gaminti visiškai naują "Punto". Kvailystė, - pasakysite. Tikrai ne. Naujasis automobilis "visa galva aukštesnis" už pirmtaką. Taip italai padarė "ėjimą žirgu" - nepraradę populiarumo, pasiūlos perpildytame sektoriuje jie pristatė automobilį, kurį tam tikra prasme galima laikyti etalonu. "Mes siekiame tapti mažų automobilių rinkos lyderiais", - išsiduoda gamintojai…

Tai, kad ambicingi FIAT planai nėra vien tik reklaminis triukas, galėjome įsitikinti ir patys. UAB "Veda", eksportuojanti šio gamintojo automobilius, suteikė galimybę susipažinti su potencialiu nedidelių automobilių rinkos lyderiu.

Iš pat pradžių gaminami du chečbekai - trejų ir penkerių durų. Triduris modelis gerokai kompaktiškesnis ir dinamiškesnis. Staigiau kylanti jo vidurio linija, siaurėjantis galinis šoninis langas bei besileidžiantis stogas palieka ryškų judesio įspūdį. Tuo tarpu 5 durų chečbekas atrodo kiek didesnis, o dizaino atžvilgiu gerokai nuosaikesnis. Funkcinius automobilių skirtumus linkę akcentuoti ir patys gamintojai.

Abiejų modifikacijų priekinė bei galinė dalis tokia pat. Išraiškingas "Punto" "veidas". Suapvalintos plokštumos puikiai derinamos su stačiomis linijomis. Tai nesunku pastebėti žvelgiant į gaubto bei didelių žibintų derinį. Pastarieji nusipelno dėmesio ne tik dėl dydžio bei lempų konfigūracijos (pavyzdžiui, posūkio lempa ne šone, o prie iš krašto, prie montuojamos trumpųjų šviesų sekcijos), bet ir dėl permatomo stiklo (tiksliau - specialios sudėties plastmasės), iš po kurio matosi net 4 lempos (vienoje naudojama pažangi dujų išlydžio technologija). Ne mažiau išraiškingas ir masyvus buferis - oro ėmimo anga suteikia gyvumo. Taip pat išryškintas didelis, šimtmečio proga sukurtas FIAT ženklelis.

Malonus ir žaismingas galas: akcentuojamas juodas moldingas kėbulo spalvos buferyje, išlinkusios galinės durelės bei dideli ir madingi galiniame statramstyje integruoti žibintai. Žvilgtelėkite į buferio apačią - ten, kur turėtų kyšoti duslintuvas: abiejose pusėse įrengtos grotelės. Tai labai gražus sprendimas.

Žodžiu, naujojo "Punto" dizainas gundantis; dinamiška ir net kiek agresyvoka išvaizda gali imponuoti daugeliui - jis ne žaislinis, švelnus ir mielas didžiaakis (šio sektoriaus automobiliai dažnai būna būtent tokie), bet reiškiantis pretenzijas aukštesniajai klasei mažylis.

Prieš lipdami vidun, šiek tiek susipažinkime su "Punto" mechanine dalimi.

"Italui" siūlomi 5 varikliai: trys benzininiai (1,2l darbo tūrio, su dviem ir keturiais vožtuvais cilindrui, bei 1,8l) ir du dyzeliniai (1,9l paprastas ir su "common rail" degalų įpurškimo sistema) motorai.

Pats paprasčiausias benzininis 8 vožtuvų variklis išvysto 60AG ir 102 Nm sukimo momentą. Jo vidutinės degalų sąnaudos - 5,7l/100km. Šis variklis, atsižvelgiant į darbo tūrį, užtikrina visai neblogas dinamines charakteristikas. 100km/h greitis pasiekiamas beveik per 14,3s. Charakteristikos ir pavarų perdavimo santykiai parinkti taip, kad didesnis sukimo momentas būtų pasiekiamas esant mažesniems sūkiams. Motoras nėra naujas, bet, prieš montuojant į šį automobilį, buvo kiek atnaujintas - suprojektuotos naujos degimo kameros bei įsiurbimo kolektorius. Pastarasis, kaip ir oro ėmimo kanalai, gaminamas iš plastiko ir stiklo pluošto mišinio. Be to, įvairios detalės gamintos iš lengvesnių medžiagų, sumontuota nauja elektroninė variklio valdymo bei daugiataškė "Magnetti Marelli" degalų įpurškimo sistema. Nauja ir katalizatorių sistema. Siekiant sumažinti garų kondensaciją, atsisakyta nesudegusių degalų grąžinimo į baką sistemos.

Kitas 1,2l darbo tūrio variklis daug kuo panašus į ką tik minėtąjį (ta pati elektroninė variklio kontrolės ir valdymo, degalų įpurškimo ir t.t. sistema). Jo galia - 80AG, o sukimo momentas - 114Nm. Vidutinės degalų sąnaudos - 8,3l/100km. Vienas iš didesnių skirtumų yra tai, kad jo cilindruose yra po 4 vožtuvus. Be to, šiame variklyje droselinė sklendė mechaniškai nesusieta su akceleratoriaus pedalu, jos atsidarymo laiką ir dydį kontroliuoja elektronika.

Benzininių motorų gamą baigia 130AG galią ir 164Nm sukimo momentą išvystantis 1,8l variklis. Jis montuojamas į "kiečiausią" ir sportiškiausią modifikaciją HGT. Kad šis variklis išties rimtas, liudija ir faktas, kad jis siūlomas sportinio tipo automobiliams - "FIAT Barchetta" ir "Coupe". Motore yra ir daugiau technologinių naujovių: dujų mechanizmas su keičiamomis fazėmis (t.y. vožtuvų atsidarymo laikas ir dydis priklauso nuo variklio sūkių), oras į degimo kamerą patenka skirtingo ilgio kanalais (todėl oras ne tik geriau sūkuriuoja, bet ir lengviau formuojasi degusis mišinys, padidėja ekonomija bei mažėja nuodingų išmetamųjų dujų koncentracija, pagerėja sukimo momento charakteristikos visame sūkių diapazone), du skirstymo velenai, kuriuos suka dantytasis dirželis (jis dar suka galvutėje įmontuotą vandens siurblį). Variklio galvutė gaminama iš aliuminio. O siekiant labiau sumažinti vibracijas, panaudoti net 8 alkūninio veleno balansyrai.

Kaip jau minėjome, "Punto" gali būti komplektuojamas ir su vieno iš dviejų vienodo darbo tūrio dyzelinių variklių. Vienas iš jų "paprastas", su netiesioginio įpurškimo sistema ir be turbinos. Į ankstesnės kartos automobilį montuotas 1,7l turbodyzelis gamintojų netenkino, tad nuspręsta padidinti darbo tūrį. Tad dabar 1,9l "širdelė", palyginti su ankstesniąja, gerokai pranašesnė - ji ekonomiškesnė, o automobilis -dinamiškesnis. Nors tai tradicinis motoras, neblogų rezultatų pavyko pasiekti įdiegus kai kuriuos patobulinimus. Vienas iš jų - nauja variklio valdymo sistema su elektronikos valdomu vožtuvu nepanaudotų degalų grąžinimo į baką sistemoje.

Apie kitą - 1,9l turbodyzelinį motorą su tiesiogine degalų įpurškimo sistema - jau esame ne kartą rašę. Dėl daugelio pažangių sprendimų (nepriklausomai nuo variklio sūkių, degalai įpurškiami dideliu slėgiu, prieš pagrindinę mišinio porciją į degimo kamerą įpurškiama mažesnė, vadinamoji pilotinė; įpurškimo laiką ir mišinio kiekį bei degimo laiką kontroliuoja elektronika, degalai įpurškiami itin smulkiomis dalelėmis, atomizuoti ir t.t.) variklis pasižymi itin puikiomis charakteristikomis: jo galia - 80AG, sukimo momentas - 196Nm, o vidutinės degalų sąnaudos - 4,9l/100km. Su pilnu degalų baku, važiuodamas mišriu režimu, "Punto" gali įveiktti 1000km distanciją.

Šiam automobiliui siūloma keturios mechaninės (3 penkių pavarų ir 1 šešių pavarų) bei viena automatinė transmisija.

Mechaninės transmisijos diferencijuojamos pagal perduodamą sukimo momentą, perdavimo santykius, jungimo mazgus. Pavyzdžiui, tos, kurios montuojamos kartu su 1,8l benzininiais bei 1,9l turbodyzeliniais varikliais, buvo projektuotos didesnio segmento automobiliams. Reikia pažymėti ir tai, kad pavarų svirtis su dėže sujungta lynais, o ne svirtimis, todėl pavaros sklandžiau jungiasi, mažiau juntama vibracija.

Automatinė transmisija vadinama "Speedgear". Tiksliau sakant, tai variatorius, kuriame numatyta gerokai daugiau perdavimo santykių. Be įprastų režimų, yra specialus sekvencinis, leidžiantis vairuotojui pačiam jungti "pavaras". Transmisijoje, montuojamoje į ELX modifikaciją, yra 6, o į "Sporting" - net 7 pavaros. Variatorius padeda sutaupyti degalų, mat tolygiau perduodamas sukimo momentas ir pastebimesnis stabdymo varikliu efektas. Važiuojant automatiniu režimu galima pasirinkti ekonominį arba sportinį režimą (šiuo atveju variklis daugiau "užsukamas", pavaros jungiamos vėliau). Kadangi "automato" darbą valdo elektronika, variatorius ne tik prisitaiko prie vairuotojo važiavimo stiliaus, bet ir greičiau atpažįsta įvairias situacijas, pavyzdžiui, kuomet reikia staigiau įsibėgėti (tai vadinama "kick down" režimu).

Didelį vaidmenį važiavimo komforte ir saugume vaidina pakaba. Priekyje naudojama laiko patikrinta ir klasikine tapusi Makfersono schema. Nors tas pats sprendimas buvo panaudotas ir ankstesniajame "taškelyje", siekiant sumažinti amortizatoriui tenkančias apkrovas, visiškai pakeista geometrija: sudėti kitokių charakteristikų amortizatoriai, žemesnės spyruoklės, naujos svyruojančios svirtys.

Galinė pakaba pusiau nepriklausoma. Naudojamos dvi išilginės svirtys, ratus jungia specialios formos torsioninė sija, pagaminta naudojant naują presavimo technologiją. Beje, tokia schema buvo naudojama anksčiau, mat ji paprasta, lengva, kompaktiška ir patikima. Vėliau jos atsisakyta - ji pakeista daugiasvirte. Tačiau dabar prie jos grįžta ne tik FIAT, mat naudojant naujas medžiagas ir pažangias konstrukcijas pavyko gerokai kompensuoti trūkumus. Panaudojus itin tvirtą plieną, pakaba tapo tokia tvirta, kad netgi atsisakyta skersinio stabilumo stabilizatorių. Taip bendrą svorį pavyko sumažinti 6,5kg. Kaip ir priekyje, pakabai tvirtinti prie kėbulo panaudotos visiškai naujos guminės jungtys, pastebimai mažinančios kėbului perduodamas vibracijas. Be to, amortizatoriai montuojami ne arkose - tai leido sumažinti salone išsikišančių arkų ertmes. Būtent dėl to tvirtinama, kad automobilio su penkiaduriu kėbulu bagažinė yra pati didžiausia segmente.

Į "Punto" montuojama nauja stabdžių sistema. Priekiniai stabdžiai diskiniai, o galiniai - būgniniai, išskyrus HGT modifikaciją. Kadangi automobiliai su dyzeliniais varikliais sunkesni, jų stabdžių sistemoje montuojami vožtuvai, ratams tolygiau paskirstantys stabdymo jėgą. Įdomu, kad norėdami išlaikyti kuo patrauklesnę kainą, gamintojai nemontuoja ABS. Tai papildoma įranga. Kartu su šia sistema montuojama ir kita - EBD - proporcingai skirstanti stabdymo jėgą. HGT modifikacijoms numatyta ir TCS - sistema, neleidžianti ratams praslysti. Tiesa, ji veikia iki 40km/h greičio.

Trumpai pažvelkime į apsaugos priemones salone.

Viduje įrengti 5 tritaškiai saugos diržai ir tiek pat naujos konstrukcijos galvos atlošų (vidurinėje galinės sėdynės vietoje diržas gali būti ir dvitaškis). Priekinių diržų aukštis reguliuojamas, jie yra su mechaniniais įtempikliais bei smūgio ribotuvais.

Tiek priekinės, tiek galinės sėdynės sukonstruotos taip, kad smūgio atveju keleivis nenuslystų žemyn.

Į visas modifikacijas montuojama tik vairuotojui skirtas saugos oro maišas. Norint, galima užsakyti dar vieną maišą sėdinčiajam priekyje ir du - apsaugančius galvos sritį. Už tai, kad maišai išsiskleistų laiku, ar neišsiskleistų be reikalo, "atsakingas" centrinis kontrolinis įtaisas, kuris ir vertina susiklosčiusią situaciją. Beje, priekinį oro maišą galima deaktyvuoti, tereikia pasukti tarp priekinių durelių ir panelio esantį užraktą.

Įrengta sistema, mažinanti gaisro pavojų - susidarius tam tikroms sąlygoms, nutraukiamas degalų tiekimas. Sukonstruotas ne tik naujas plastmasinis bakas, bet ir visa vamzdelių bei jungčių sistema. Atlikus bandymus paaiškėjo, kad degalai neprasiskverbia net ir bevažiuojant atgal 50km/h greičiu ir atsimušus į daugiau nei toną sveriančią kliūtį.

Įrengiama teleskopinė vairo kolonėlė, nes daugiau tikimybės, kad tokia konstrukcija negalės įsiveržti į saloną ir sužeisti vairuotoją.

"Punto" salonas įrengtas estetiškai ir stilingai. Tai tikrai malonu, nes interjeras nebuvo stipriausia ankstesniųjų fiatų vieta. Naudojamos geresnės medžiagos, ergonomiška valdymo įranga. Žodžiu, pasitempė "italas", perėjo į aukštesnį lygį.

Štai toks pirmas vizualinis įspūdis; sėdame vidun ir "matuojamės". Nors sėdynės nėra didelės, jos patogios, galima patogiai įsitaisyti ir nesibaiminti, kad posūkyje išsprūsi - nepaisant to, kad tai ne sportinė modifikacija. Akys nukrypsta į priekinį panelį. Jis sudarytas net iš trijų skirtingų plastmasės rūšių, iš kurių kiekviena dar ir kitokios spalvos. Gaila, kad vairui, pavarų svirčiai pagailėta kiek kokybiškesnės medžiagos, mat, nepaisant to, kad vairo ratas patogus ir reikiamo storio, jo gruoblėtu paviršiumi suprakaitavusios rankos slysčioja. Deja, ne visiškai išvengta būdingo vairo kolonėlės svirtelių trūkumo: jos šiek tiek per trumpos, yra per aukštai (nepatogu spausti ant prietaisų skydelio esančius borto kompiuterio klavišus), be to, jungiami valytuvai iškart peršoka per keletą padėčių. Kažkodėl nuspręsta ilgąsias šviesas įjungti kairiąją svirtelę stumiant žemyn (deja, tai daro ne vien tik FIAT); iš principo tai nėra nepatogu, tik tiek, kad įnešama sumaišties - nori įsijungti ilgąsias šviesas, tačiau tik blyksteli žibintais - dar policija ką nors pagalvos…

Malonus prietaisų skydelio dizainas - dideli skalių skaičiai, gražus apšvietimas. Tačiau saulėtą dieną bus sunku įžiūrėti staiga užsidegusį indikatorių. Ir dar - nors spidometro ir tachometro skalės vykusios - jos patalpintos šonuose, tad vienu žvilgtelėjimu abiejų neaprėpsite - atrodytų, kad didžiausias dėmesys koncentruojamas į variklį aušinančio skysčio ir degalų kiekio bake bei kontrolinių daviklių duomenis.

Puikus priekinis panelis - tiek vizualiniu, tiek praktiniu požiūriu. Jame yra bent trys įdubimai, skirti smulkmenoms ir didesniems daiktams "sandėliuoti". Panelio kraštai suapvalinti - tai puikiai derinasi su bendra salono nuotaika.

Centrinė konsolė tarsi padalinta į du blokus. Pirmajame, pačiame viršuje, montuojama garso ir netgi navigacinė įranga, o mūsų turėtame automobilyje buvo palikta didesnė ertmė daiktams. Po ja - net trys ventiliacijos angos, - tai taip pat patogu. Antrasis blokas pagamintas iš geros kokybės ir malonios akiai plastmasės. Joje suderinti įvairių formų mygtukai bei jungikliai (tarp apvalių galinio stiklo šildymo grotelių ir rūko žibintų mygtukų įsprausti du stačiakampiai - tai elektriniai stiklų kėlikliai). Žemiau - įprastas, bet patogus klimatinės įrangos valdymo blokas. O štai peleninė nelabai vykusi, norint į ją pataikyti, rūkoriui prisireiks beveik juvelyro rankos tikslumo…

Įvertinus automobilio gabaritus galima sakyti, kad gale vietos pakankamai. Net du vidutinio ūgio žmonės, sėdintys priekyje ir gale, gali nesunkiai rasti kompromisą - įsitaisyti taip, kad liktų pakenčiamai vietos kojoms. Malonu, kad šį sykį italai daug dėmesio skyrė smulkmenoms. Štai, pavyzdžiui, į galinių diržų "sagtis" įkišti prie sėdynės pritvirtinti plastmasiniai liežuvėliai, prispaudžiantys sagtis prie atlošo ir neleidžiantys joms voliotis. Arba tokia smulkmena, kaip atlošo kraštuose įrengtos nišos saugos diržams užkišti.

Ir išvis - verta paminėti kai kuriuos sprendimus, darančius "Punto" itin draugišku automobiliu. Kad ir tos vietos daiktams gausa. Be minėtų angų priekiniame panelyje, dar yra kišenėlės duryse, po sėdynėmis, šalia sėdynių, po centrine konsole ir t.t. "Protingas" valytuvų darbo režimas. Visų pirma, pačios šluotelės skirtingo dydžio, o spustelėjus svirtelę, kad būtų nuplautas priekinis stiklas, iš pradžių vandens čiurkšlė purkštelima ant stiklo triskart, o po kurio laiko - dar kartą. Be to, yra patogi funkcija, vadinama "palydėk mane namo": net ir išjungus variklį, kurį laiką priekiniai žibintai lieka įjungti. Taip pat ir salone - šviesa gali degti tol, kol nebus ištrauktas raktelis. Yra ir dar viena itin reikalinga funkcija - net ir ištraukus raktelį dar galima spėti uždaryti langą, jei pastebėjote, jog jis netyčia liko praviras. Negana to, centrinėje konsolėje įmontuotas "dualdrive" sistemos mygtukas. Jį nuspaudus, keičiasi vairo perdavimo santykis. Pavyzdžiui, važiuojant mieste, įjungus "city" ("miestas") režimą, vairas sukasi pastebimai lengviau. Tai itin praverčia manevruojant. Užmiestyje stiprintuvo galima atsisakyti - taip galima sutaupyti šiek tiek degalų. Galima tik pasidžiaugti, kad abiem atvejais vairas išlieka informatyvus, jo reakcijos pakankamai aiškios ir tikslios.

Kaip "Punto" elgiasi kelyje? Normaliai važiuojant visiškai pakanka 1,2l darbo tūrio, 16 vožtuvų variklio, užtikrinančio pakankamą dinamiką. Tiesa, iš pradžių aiškiai per mažas sukimo momentas. Ši savybė paaukota vardan mažesnės aplinkos taršos. Kaip minėjome anksčiau, variklio droselio sklendę valdo elektronika. Buvome maloniai nustebinti, kad nėra tokioms sistemos būdingo vėlavimo (spusteli pedalą, o apsukos šokteli po sekundės dalies), nes varikliui dirbant tuščia eiga, nuspaudus akceleratorių, padidėję sūkiai mažėja pamažu.

Stabdžiai taip pat užtikrina reikiamą lėtėjimo dinamiką, nors, kaip teko įsitikinti, ABS būtų visai ne pro šalį (šiame automobilyje jos nebuvo). Sankaba nėra nei per minkšta, nei per kieta, galima aiškiai pajusti transmisijos susijungimo su varikliu momentą.

Nors pavarų svirties eiga nėra labai maža, pavaros jungiasi lengvai ir gana tiksliai. Galima įžvelgti analogiją su "Opel" automobiliais - labai panašus pojūtis.

Mažasis "italas" nėra triukšmadarys. Net ir gerokai įsibėgėjus (jis nesunkiai pasiekia 140km/h greitį), nelabai girdisi variklis. Pastebimiausias padangų keliamas triukšmas.

Važiuojantis "Punto" - gana stabilus ir "sukalbamas", jis nepateikia netikėtų siurprizų.Tam įtakos turi ir gana kieta pakaba, kuri labiau pasijunta sėdint gale, beveik ant pačios ašies.

Paminėsime ir dar vieną privalumą - tai "Punto" ekonomiškas. Net ir važiuojant ne ekonominiu režimu, degalų sąnaudos neviršija 8,5l. Pasakysite, kas čia tokio, tačiau kaip pavyzdį galima paminėti "Toyota Yaris" su 1,3l darbo tūrio varikliu. Šio automobilio ekonomiškumo rodikliai buvo kur kas prastesni.

Taigi, FIAT sukūrė puikų automobilį ir dar kartą įrodė, kad jis sugeba gaminti nedidelius automobilius. "Punto" labai grėsmingas konkurentas. Jame gausu sprendimų, kurių kol kas negali pasiūlyti konkurentai. Pagal charakterį ir pagal savybes jis yra vienas iš savo klasės pirmūnų. Be to, "taškelis" turi ir dar vieną nenuneigiamą privalumą - jis santykinai pigus (Lietuvoje šio automobilio kaina prasideda maždaug nuo 32 tūkstančių litų), tad kovoje dėl pirkėjo jis gali stoti mūšin jau pasipuošęs rimtais "medaliais".

Foto albumas