Ne vienas pasakys, kad yra girdėjęs šį pavadinimą. Kitas gal dar prisimins, kad tai vokiška firma, gaminanti garso aparatūrą. Deja, Lietuvoje šis gamintojas mažai žinomas. O Latvijoje "Blaupunkt" jau išsikovojęs neblogas pozicijas, bent jau tūlas pilietis žino, kad tai labai aukšto lygio aparatūra. Tad visai suprantama vokiečių nuostaba: kam reikia papildomai kalbėti apie "mėlynąjį tašką", - juk tai tas pats, kas "Mercedes", o pastarajam, žinia, reklamos nereikia. Deja, pas mus reikia, šiuo atžvilgiu mes ir skiriamės nuo europiečių.

Pradžiai pasidomėkime gerai Senajame Žemyne žinomos firmos istorija, nes manome, kad jos platus asortimentas vertas atskiros temos.

"Blaupunkt-Werke GmbH" yra gerai žinomo "Bosch" koncerno padalinys. Europoje - tai vienas iš automobilio aparatūros bei navigacijos įrangos lyderių, per metus pagaminantis maždaug 5 milijonus magnetolų. Iš viso firmoje dirba per 7 tūkstančius žmonių (iš jų 2,7 - tūkstančio Vokietijoje).

Šios vokiečių firmos istorij prasideda trečiojo dešimtmečio pradžioje; tuomet ji vadinosi kiek kitaip. 1923m., Vokietijoje pradėjus sparčiau populiarėti radijo aparatams, Berlyne buvo įsteigta firma "Ideal". Iš pradžių ji specializavosi ausinių gamyboje. Siekiant išlaikyti reikiamą lygį, kiekvienas produktas buvo atidžiai tikrinamas. Įsitikinus, kad ausinės visiškai atitinka reikalaujamus standartus, jos būdavo pažymimos kokybės simboliu - mėlynu tašku.

Neilgai trukus mėlynu tašku pažymėtos ausinės labai išpopuliarėjo. Taip 1938m. kokybės simbolis tapo firmos pavadinimu - persikrikštyta į "Blaupunkt". Tais metais susivienyta ir su "Bosch Group".

Po Antrojo pasaulinio karo firma iš Berlyno persikėlė į Hildeshaimą.

"Blaupunkt" tobulėjo kartu su šimtmetį skaičiuojančia automobilių pramone. Dar 1932m. "Ideal" padėjo pamatus modernių automobilio garso sistemų gamybai. Tuomet pasirodė pirmasis - Europoje pagamintas - radijas, skirtas automobiliui. Tai buvo "Blaupunkt AS 5".

Beveik prieš septynias dešimtis metų gaminto radijo aparato, galinčio priimti ilgąsias ir vidutines bangas, instaliacijai reikėjo maždaug 10l erdvės. Tuomet dar nebuvo specialių, automobiliams skirtų radijo antenų. Vienintelė alternatyva buvo paprastos laidinės antenos, kurias reikėjo išlankstyti šalia kėbulo.

Kadangi šiam automobilio radijo aparatų protėviui reikėjo tiek daug vietos, jo nebuvo įmanoma instaliuoti taip, kad vairuotojas galėtų lengvai jį pasiekti. Tuomet ir buvo pagalvota apie nuotolinio valdymo įrenginį, montuojamą ant vairo rato (net dabartinėje automobilių pramonėje toks įrenginys dažniausiai siūlomas brangesniems modeliams). Radijas ketvirtojo dešimtmečio pradžioje kainavo 465 reichsmarkes (tai maždaug trečdalis naujo nedidelio automobilio kainos).

Praėjus 27 metams nuo pirmojo radijo pasirodymo, 1959m. Hildeshaimo gamyklos konvejeris pagamino jubiliejinį - milijoninį - paauksuotu paneliu papuoštą radijo aparatą. Pažymėtina, kad tuometinį radiją sudarė net 1693 skirtingos dalys.

1969m. pristatytas pirmasis stereo radijo aparatas "Blaupunkt Frankfurt" garso kokybę kilstelėjo į naujas aukštumas. Be to, jau buvo galima integruoti kasetinį automobilio grotuvą, kuris muzikos mėgėjams leido klausytis tai, ko jie pageidauja. Sumažėjo ir paties aparato dydis - instaliacijai tereikėjo maždaug 1l erdvės.

1974m. garso aparatūros galimybės buvo dar labiau praplėstos. Vokietijos radijo stotys pradėjo teikti paslaugą ARI - informaciją apie situaciją keliuose. ARI galimybėmis galėjo pasinaudoti tik "Blaupunkt" aparatų savininkai…

1980m. buvo pagamintas pirmasis kasetinis radijo aparatas su integruotu mikrokompiuteriu. Automatiškai keisdamas dažnius jis pats susirasdavo transliuojamas stotis. 1983m. pasirodžiusi nauja modifikacija jau galėjo identifikuoti konkrečią radijo stotį.

Populiarėjant FM bangų diapazonui, pastebimai pagerėjo perduodamo garso signalo kokybė, tad buvo pradėtos intensyviai pradėtos tobulinti skaitmeninės atkūrimo sistemos. Atkreiptas dėmesys į kompaktinius diskus, mat šie galėjo patenkinti net ir pačių reikliausių melomanų poreikius. Pirmasis prototipinis kompaktinių diskų grotuvas pasirodė 1983m. Jau tuomet gamintojai, norėdami jame integruoti radijo imtuvą, siekė, kad aparato gabaritai būtų kiek įmanoma mažesni. 1988m. pasirodė "Blaupunkt Hannover SCD 08" - modelis su grotuvu ir radijo imtuvu, pagal gabaritus atitinkantis standartinę ertmę priekiniame panelyje. Dar po dvejų metų pradėti gaminti kompaktinių diskų keitikliai. 10 kompaktų "dėžė" buvo valdoma nuotoliniu būdu ir montuojama bagažinėje.

Pirmoji navigacinė sistema Europoje pasirodė 1989m., o detalūs skaitmeniniai kelių žemėlapiai bei orientuotis padedančios sistemos plačiai paplito 1998m.

"Blaupunkt" aparatūrą renkasi stambūs automobilių gamintojai. Kaip vieną iš sėkmingo bendradarbiavimo partnerių galima paminėti BMW. Į automobilius ne tik integruojamos garso sistemos, bet kartu kuriama ir navigacinė įranga.

Na, o šią vasarą "mėlynojo taško" firma ketina pagaminti 100 milijoninį radijo aparatą.